Informuojame, kad Lietuvos teisininkų draugijos visuotinis susirinkimas vyks 2024-03-22, penktadienį, Vilniaus universitete.
Kaip ir kasmet, artėjant LTD visuotiniam susirinkimui, laukiame skyrių metinių finansinių ataskaitų iki 2024-03-08 (imtinai) (siųsti tiesiogiai buhalterei).
Taip pat primename, kad remiantis aktualia LTD Statuto redakcija, balso teisę Visuotiniame susirinkime turi nariai, susimokėję nario mokestį (30 Eur) už 2024 m. iki 2024-03-07 (imtinai).
LTD Skyrių pirmininkų prašome pateikti (a) susimokėjusių narių sąrašus bei (b) užtikrinti sumokėto nario mokesčio dalies pervedimą į LTD atsiskaitomąją sąskaitą banke (LT117300010002462494, AB Swedbank) iki 2024-03-11 (imtinai), siekiant nustatyti tikslų balso teisę turinčių narių skaičių. Informaciją siųsti el.paštu info@ltdraugija.lt.
Numatoma programa:
Visuotinio susirinkimo vieta Vilniaus universiteto Aula Parva (Mažoji aula), Universiteto g. 3, Vilnius.
Visuotinio susirinkimo registracijos pradžia 14:00 val.
Visuotinis susirinkimas 15:00 val.
Prieš visuotinį susirinkimą vyks paskaita, skirta Lietuvos teisininkų draugijos atkūrimo 35-mečiui paminėti.
Visuotinio susirinkimo darbotvarkė:
1. LTD Valdybos ataskaita. Pranešėjas LTD pirmininkė doc. dr. Vigita Vėbraitė.
LTD Valdybos ataskaitos tvirtinimas.
2. LTD 2023 metų metinė finansinė atskaitomybė. Pranešėja Eugenija Stungienė.
LTD 2023 metų metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas.
3. LTD Revizijos komisijos ataskaita. Pranešėjas LTD Revizijos komisijos pirmininkas Jonas Udris.
LTD Revizijos komisijos ataskaitos tvirtinimas.
4. Kiti klausimai.
Negalintys dalyvauti Visuotiniame susirinkime nariai gali pasirašyti balso perleidimo sutartis.
Primename, kad LTD narys, kuriam perleista teisė balsuoti, gali atstovauti ne daugiau kaip 5 LTD narius. Minėtos sutarties forma pridedama.
Lauksime visų atvykstant!
Šiuo metu yra renkami kandidatai į savivaldybių rinkimų komisijas.
Lietuvos teisininkų draugija gali pasiūlyti asmenis į komisijas, kurie turi aukštąjį teisininį išsilavinimą. Pirmenybė teikiama tiems asmenims, kurie gyvena ar dirba toje savivaldybės teritorijoje.
Rinkimų kodeksas numato, jog savivaldybių rinkimų komisijų nariu gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę būti renkamas Seimo nariu (netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet ne jaunesnis kaip 18 m.) – tai yra asmuo, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe bei nuolat gyvenantis Lietuvoje; asmuo yra baigęs atlikti bausmę ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonę; asmuo, nesantis teismo pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendninimu susijusiose srityse.
Rinkimų komisijos nariais negali būti teisėjai, kol eina šias pareigas, taip pat asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; statutinės institucijos ar įstaigos pateigūnai; asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje; įstatymų nustatyta tvarka esantys uždraustos organizacijos nariais.
Be to, Rinkimų kodeksas numato draudimą komisijos nariu būti asmeniui, atleistam iš rinkimų arba referendumo komisijos nario pareigų, už rinkimų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ir nuo šio atleidimo nėra praėję penkeri metai.
Atkreipiame dėmesį, jog kandidatai į rinkimų komisijų pirmininkus turi turėti darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
Dėl kandidatavimo susisiekite su savo miesto LTD skyriaus pirmininku/-e.
]]>Remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 22 straipsniu, teisėjus nuo kiekvienos valstybės, Konvencijos dalyvės, renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja dalyvaujančių narių balsų dauguma iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia atitinkama valstybė.
Nacionalinė atrankos procedūra vykdoma vadovaujantis Vyriausybės įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 106 patvirtintu Kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atrankos tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).
Nacionalinė procedūra, per kurią turi būti sudarytas trijų kandidatų, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai teikiamų nuo Lietuvos Respublikos, sąrašas, pradedama nuo pretendentų atrankos, kurią vykdys Ministro Pirmininko 2023 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. 58 sudaryta darbo grupė. Darbo grupės sudėtis:
Reikalavimai EŽTT teisėjams, kuriuos turi atitikti pretendentai, dalyvaujantys atrankoje, yra nustatyti Konvencijos 21 straipsnyje:
„Reikalavimai teisėjams
1. Teisėjai yra aukštos moralės ir privalo turėti kvalifikaciją, kurios reikia aukštoms teisminėms pareigoms užimti, arba būti pripažintos kompetencijos teisininkai.
2. Kandidatų į teisėjus amžius tą dieną, iki kurios pagal 22 straipsnį Parlamentinė Asamblėja paprašo pateikti jai trijų kandidatų sąrašą, turi būti ne didesnis nei 65 metai.
<…>.“
Šie reikalavimai detalizuoti 2004 m. sausio 30 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1366 (2004), su pakeitimais, padarytais rezoliucijomis Nr. 1426 (2005), 1627 (2008), 1841 (2011), 2002 (2014) ir 2278 (2019), (konsoliduota versija prieinama čia) ir 2009 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1646 (2009) (toliau kartu – Rezoliucijos).
Asmenys, norintys dalyvauti atrankoje, iki nustatyto termino pabaigos turi pateikti Aprašo 25 ir 26 punktuose nurodytus dokumentus:
Teisingumo ministerijos interneto svetainėje bus skelbiamas pretendentų, pateikusių dokumentus, sąrašas, nurodant jų vardus ir pavardes ir pateikiant nuorodas į šių asmenų pateiktus gyvenimo aprašymus lietuvių kalba. Šie duomenys skelbiami, siekiant užtikrinti atrankos skaidrumą ir viešumą. Duomenys skelbiami tol, kol Europos Tarybos institucijos patvirtina Lietuvos pateiktą kandidatą, arba iki naujos atrankos paskelbimo dienos.
Detalesnę informaciją galite rasti Apraše.
Dokumentai darbo grupei teikiami per Teisingumo ministeriją – tiesiogiai, registruotu laišku, adresu Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius, arba el. paštu kandidatai@tm.lt. Telefonas pasiteirauti +370 611 27 135.
]]>2023 m. gegužės 12,13,14 (penktadienį – sekmadienį ) įvyks Lietuvos teisininkų draugijos vasaros sąskrydis
2023 m. Gegužės 12,13,14 dienomis (penktadienį – sekmadienį) atvykimas galimas penktadienį apie 14 val., išvykimas sekmadienį 12 val.),
2.1. 2- vietis kambarys 60 Eur (1 asmeniui 30 Eur );
2.2. 3-vietis kambarys 80 Eur;
2.3. 4-vietis kambarys 100 Eur;
2.4. 4-vietis namelis 120 Eur;
2.5. 5-vietis namelis 150 Eur;
2.6. Modulinis dvivietis namelis 85 Eur;
2.7. VIP Vila 230 Eur;
2.8. Hostelyje kaina asmeniui – kaina 20 Eur (kol kas uždaryta iki sezono);
2.9. Vagonas kaina asmeniui – kaina 20 Eur (kol kas iki sezono uždaryta);
UAB „NRT LT“, įm. kodas 304699903, a.s. LT627044060008186558
mokėjimo paskirtis: „Teisininkai“ 2023-05-12,13,14
nurodyti naktų skaičių (jei užsakysite pavyzdžiui tik šeštadienį).
4.1. 2(dveji) Pusryčiai : po 9 Eur 1 asmeniui;
4.2. 1 (vieni) Pietūs : 12 Eur 1 asmeniui;
4.3. 1 (viena) Šventinė vakarienė 1 asmeniui – 20 Eur .
( viso 1 asmeniui maitinimas sudaro 9+9+12+20+ sudaro 50 Eur). Už maitinimą siunčiame pinigus į Sąskaitą Nr. LT117300010002462494
PROGRAMA:
Šokio filmavimas ant jūros kranto
Pramogų kaina – 20 eur (didžėjus, kupolas, edukacinė programa, šokio filmavimas, traukinukas ir kita).
Individualios išlaidos kiekvienas moka už save:
50 Eur maitinimas vienam asmeniui (9+9+12+20)
20 Eur programa vienam asmeniui
(pavedimo paskirtyje nurodyti, už ką, pvz. 50 eur – maitinimas, 20 eur – programa)
Nakvynės rezervacija tiesiogiai el.paštu info@palangacamping.lt
UAB „NRT LT“, įm. kodas 304699903, banko sąskaita Nr. LT62 7044 0600 0818 6558
(mokėjimo paskirtis „Teisininkai“ 2023-05-12,13,14)
]]>𝐇𝐢𝐛𝐫𝐢𝐝𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐟𝐨𝐫𝐦𝐚𝐭𝐚𝐬
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka | Transliacija portale LRT.lt
Diasporą telkiančios organizacijos Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, Global Lithuanian Leaders kartu su teisės profesionalus vienijančiomis organizacijomis Lietuvos teisininkų draugija ir Lietuvos Jaunųjų Advokatų Asociacija kviečia į atvirą diskusiją Lietuvos saugumui ir augimui svarbiu klausimu dėl LR PILIETYBĖS IŠSAUGOJIMO. Diskusijoje profesinėmis žiniomis, įžvalgomis ir įvairių šalių patirtimis dalinsis konstitucinės ir tarptautinės teisės profesionalai iš Lietuvos ir diasporos, diasporinių organizacijų atstovai.
𝐅𝐨𝐫𝐮𝐦𝐨 𝐭𝐢𝐤𝐬𝐥𝐚𝐢:
* Įvertinti visas teisines galimybes išsaugoti LR pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę, įskaitant istorinį kontekstą, migraciją ir geopolitines grėsmes, referendumo kelią, LR pilietybės ar referendumo įstatymų, ar konstitucinės doktrinos dėl LR pilietybės išsaugojimo keitimą;
* Apžvelgti pilietybės išsaugojimo teisinį reguliavimą pažangiose užsienio šalyse, įtraukiant diasporos profesionalus į diskusiją;
* Pristatyti planuojamo 2024 m. referendumo formuluotę ir pagrindines Konstitucinio įstatymo projekto nuostatas;
* Įtraukti Lietuvos visuomenę į platesnę diskusiją LR pilietybės išsaugojimo svarbos ir naudos Lietuvos augimui ir saugumui.
𝐓𝐢𝐤𝐬𝐥𝐢𝐧𝐞̇ 𝐠𝐫𝐮𝐩𝐞̇: teisininkai, politikai, NVO, žiniasklaida, plati visuomenė Lietuvoje ir užsienyje.
𝐏𝐫𝐚𝐧𝐞𝐬̌𝐞̇𝐣𝐚𝐢: teisininkai iš LT ir užsienio (lietuvių kalba), Konstitucinės teisės specialistai, diasporos atstovai, visuomenininkai.
𝐅𝐨𝐫𝐮𝐦𝐨 𝐭𝐞𝐦𝐨𝐬 𝐢𝐬𝐭𝐨𝐫𝐢𝐧𝐢𝐬, 𝐝𝐞𝐦𝐨𝐠𝐫𝐚𝐟𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐢𝐫 𝐩𝐨𝐥𝐢𝐭𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐤𝐨𝐧𝐭𝐞𝐤𝐬𝐭𝐚𝐬:
1992 m. priimtoje LR Konstitucijoje yra įtvirtintas draudimas būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, išskyrus atskirus atvejus. Pakeisti šią nuostatą reikalingas LR piliečių, turinčių balsavimo teisę, referendumas. 2019 m. įvykusio referendumo metu beveik 75 proc. balsavusiųjų LR piliečių pasisakė už LR pilietybės išsaugojimą (tarp balsavusiųjų užsienyje – absoliuti dauguma), bet teigiamam sprendimui pritrūko balsų.Per 33 nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 1,5 milijono piliečių, kuriems aktualu išsaugoti nepertraukiamą teisinį ryšį su gimtine ir Lietuvos valstybe. Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje LR piliečiai, gyvenantys užsienyje, yra svarbūs Lietuvos interesų atstovavimui.Nepaisant neigiamų migracijos tendencijų ir LR piliečių sėkmingos verslo, profesinės ar akademinės karjeros užsienyje, kuri galėtų skatinti Lietuvos augimą ir tapti Lietuvos saugumo garantu, pilietybės teisinis reguliavimas iš esmės nepakito. Nauja LR piliečių karta, gimusi Lietuvoje ir kalbanti gimtąja kalba, šiandien neturi galimybės išsaugoti LR pilietybės, įgydama kitos šalies pilietybę. Galiojant draudimui, šie piliečiai kartais priversti rinktis kitos valstybės pilietybę.Naujasis referendumas LR pilietybės išsaugojimo klausimu yra planuojamas kartu su LR Prezidento rinkimais 2024 m. gegužę. Šiandien yra parengta nauja referendumo teksto formuluotė bei LR Konstitucinio įstatymo projektas.
𝐏𝐫𝐞𝐥𝐢𝐦𝐢𝐧𝐚𝐫𝐢 𝐩𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐚:
𝐑𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐯𝐞𝐝𝐞̇𝐣𝐚𝐬: 𝐌𝐢𝐧𝐝𝐚𝐮𝐠𝐚𝐬 𝐉𝐚𝐜𝐤𝐞𝐯𝐢𝐜̌𝐢𝐮𝐬 (𝐋𝐑𝐓 𝐩𝐨𝐫𝐭𝐚𝐥𝐨 𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐚𝐬)
15:00 – 15:10 Atidarymas
15:10 – 15:25 Įžanginis pranešimas “Pilietybės išlaikymo reglamentavimas Lietuvoje: Status Quo”
Gediminas Ramanauskas, LRS ir PLB Komisijos narys, advokatas JAV ir Lietuva;
Haroldas Šinkūnas, VU Teisės fakulteto dekanas, Lietuva.
15:25 – 16:00 Panelinė diskusija “Lietuva kitų modernių valstybių kontekste”
16:00 – 16:30 Pertrauka
16:30 – 16:45 Pranešimas “Diaspora Lietuvai”.
16:45 – 17:30 Panelinė diskusija “Gimimu įgytos pilietybės išsaugojimas – Lietuvos saugumui ir augimui”
17:30 – 18:00 Apibendrinantieji pranešimai: Perspektyvos ir kas toliau?
Uždarymas.Dalyvaujantiems gyvai REGISTRACIJOS FORMA – https://bit.ly/PilietybesForumas
Lietuvos teisininkų draugija gali teikti kandidatus į savivaldybių rinkimų komisijas.
Prašome visus narius teikti kandidatūras į rinkimų komisijas bei komisijų pirmininkus!
Dėl kandidatavimo kreipkitės į savo skyriaus pirmininką/-ę!
Primename, kad savivaldybių rinkimų komisijos nariu gali būti pasiūlytas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Pirmenybė teikiama asmenims, gyvenantiems ar dirbantiems savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje (bet gali būti ir gyvenantis ar dirbantis kitur). Pagal Rinkimų kodeksą, savivaldybių rinkimų komisijų nariu gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turi būti nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, ne jaunesnis nei 18 metų, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje. Taip pat turi atitikti šias nuostatas: a) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nėra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį; b) teismo nėra pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse; c) neatlieka tikrosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos; d) nėra statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos nebus išėjęs į pensiją; e) pagal įstatymus ar statutus gali dalyvauti politinių organizacijų veikloje;f) neina teisėjo pareigų; g) apkaltos proceso tvarka nėra pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato per paskutinius 10 metų.
Taip pat pagal Rinkimų kodeksą komisijos nariu negali būti asmuo, atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos nario pareigų, už rinkimų ar Referendumo įstatymo pažeidimą ir nuo šio atleidimo nėra praėję penkeri metai.
Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku gali būtiskiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
Primename, kad darbas komisijose yra apmokamas (Rinkimų kodekso 51 str.).
Konferenciją organizuoja Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos mokslų akademijos humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, Vilniaus universiteto teisės fakultetas bei Lietuvos teisininkų draugija.
Dėl ribotų vietų skaičiaus Seimo Konstitucijos salėje registracija sustabdyta.
Konferencija bus tiesiogiai transliuojama programoje „Seimas – tiesiogiai“ ir Seimo Youtube.
Renginio programą rasite čia:
]]>
Su Šventomis Velykomis!
Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkė
Doc. dr. Vigita Vėbraitė
]]>