LIETUVOS TEISININKŲ DRAUGIJOS KREIPIMASIS DĖL TEISĖS STUDIJŲ IR AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS

Iš principo pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės siekiui vykdyti aukštojo mokslo sistemos reformą, siekiant jo kokybės gerinimo, ir išanalizavęs pateiktus reformos metmenis, Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – LTD) visuotinis susirinkimas (vykęs 2017 m. gegužės 12 d.) reiškia susirūpinimą dėl teisės studijų likimo įvykdžius reformą.

Manome, kad valstybė privalo aiškiai pasakyti ar siekiama palikti tik vieną pagrindinę teisininkų rengimo universitetinę aukštąją mokyklą. Esamos situacijos analizė leidžia teigti, jog nepaisant oficialios politikų pozicijos apie tai, kad turi būti išsaugotos kelios teisės mokyklos, einama priešingu keliu. Siūlymas prie Vilniaus universiteto (toliau – VU) prijungti Mykolo Romerio universitetą (toliau – MRU) tai akivaizdžiai įrodo. VU jau yra vykdomos universitetinės teisės studijos, todėl natūralu, kad vieną universitetą prijungus prie kito, dviejų teisės fakultetų ir, juo labiau, konkuruojančių tarpusavyje teisės programų, nebus. Tai reiškia, kad bus atleista didelė dalis mokslinio pedagoginio personalo ir ženkliai sumažintas rengiamų teisininkų skaičius, kas ilgainiui vėl sukurs teisininkų stygių bei paneigs visų iki tol vykdytų didelių valstybės investicijų į MRU teisės mokyklos formavimą prasmę.

Teisės mokyklų konkurencijos panaikinimas sudarys palankias sąlygas stagnacijai ir sulėtins teisės mokslo vystymąsi. Sunkiai įsivaizduojama ir tai, kaip MRU teisės studijų dalies prijungimas prie VU pagerins teisės studijų kokybę VU (teisininkų rengimo modelis abiejuose universitetuose skiriasi iš esmės, požiūris į teisės mokslą dažnai taip pat). Dviejų skirtingų teisės mokyklų sujungimas reikš ne teisės studijų kokybės gerinimą (verta pastebėti, kad, visų tarptautinių ekspertų nuomone, šios studijos VU yra aukštos kokybės), o idėjų susimaišymą, painiavą ir chaosą.

Jeigu iš tiesu galvojama apie teisės studijų kokybės gerinimą, gal pirmiausia vertėtų pasvarstyti, kiek pagrįstos Lietuvoje yra kolegijinės teisės studijos ir ar nereikėtų apskritai uždrausti rengti teisininkus kolegijose.

Atsižvelgdami į nurodytas priežastis, LTD nariai mano, kad, siekiant studijų kokybės, teisininkų poreikio patenkinimo bei mokslinio – pedagoginio personalo išsaugojimo, būtina išsaugoti atskiras VU ir MRU teisės mokyklas. Esame įsitikinę, kad kaštų optimizavimo bei aukštesnės studijų kokybės, diskutuojant su MRU bendruomene, galima pasiekti ir kitais būdais, nei tiesiog sunaikinant MRU dešimtmečius kurtą ir sukurtą teisės mokyklą. Verta pagalvoti, ar nereikėtų MRU pagrindu atkurti žinybinio pavaldumo viešojo saugumo aukštąją mokyklą, panaudojant tiek puikiai šiems tikslams pritaikytą infrastruktūrą, tiek ir pedagoginį personalą.

Lietuvos teisininkų draugijos valdyba, 2017-05-12